Šiaip - lentelė truputį iš lempos. Kai kurie apibrėžčių skirtumai - tik mūsų pačių proto konstruktas, ne daugiau; niekuomet negali tiksliai pasakyti, ar žmogus pagal vieną ar kitą požymį yra tikrai talentingas, ar viso labo tik gabus.Bet yra dar vienas dalykas, kuris man, durnam, nėra aiškus iki galo. Mūsų tikslas - lyderis. Gerai, puiku. Bet kaip bus tada, idealios pedagogikos atveju, kai visi 100 proc. visuomenės narių taps lyderiais? Kas gi tada dirbs? Aš ir šiaip galvą kraipau, ir kitaip, bet man niekaip neaišku. Ar jūs mąstote tik madingais lozungais ir šūkiais, ar turite dar ir savo minčių bei nuomonę?
Y MOKYTOJO ANTAUSIS:
Pone X, kokioje sovietmečio laiko zonoje esate užustrigęs, kad tokios mintys kyla. Netgi aš, nebūdama nei mokine, nei kolege jau nemėgstu jūsų už tokias absurdiškas ir abibendrintas mintis, kurios tiesiogiai paneigia mano gyvenamąją tikrovę. Jūsų apibendrinimai panašėja į prasto mokytojo kompleksą.
Pastokit tat zaunyti niekus ir darbą nutverkite grečną:)
(dar priduriama) Gal išaušus kitam rytui dar norėtųsi patikslinti savo sąvoką, kad pono X mintys neatitinka mano gyvenamosios tikrovės. Ne dėl to yra pikta, kad neatitinka MANO gyvenamosios tikrovės, bet dėl to, kad jei jau žmogus ima daryti apibendrinimus ir jaučiasi tautos/mokyklos/specializacijos balsu, tai tas balsas turi atitikti daugiau-mažiau visų nuomonės skaitytojų jauseną. Iš savo kelių metų patirties galiu pasakyti, kad tokios nuomonės ne motyvuoja, bet demotyvuoja žmogų ir niekur neveda į tik į nuo antikos laikų gają idėją, kad kažkas kitas turi duoti "duonos ir žaidimų", kad išvis yra kažkokie KITI. Kažkokios vienkiemio masto diskusijos išsiplėtoja. Linkiu platesnių pažiūrų...
Yra daugybė mokytojų, kurie yra tvirtos, laimingos asmenybės, pozityviai uždegančios vaikus, skatinančios patikėti rytojumi, o ne žudytis demotyvacija nuo pagrindinės mokyklos suolo. Panelė L yra visiškai teisi kalbėdama apie patogius mokinius, kurie gyvenime neretai tik ir moka vykdyti kitų paliepimus, nors esant kitokioms ugdymo sąlygomis jie su savo parametrais taptų antrosios ("talentingųjų") pusės atstovais. Ir šioje vietoje yra didžiulė mokytojo/mokyklos nuostatų įtaka.
Susidaro pati absurdiškiausia problematika pasaulyje - mokytojai, kurie yra laimingi savo profesijos atstovai, gebantys pasakyti gražų žodį apie savo mokyklos bendruomenę, apie save ir auklėtinius yra kažkokie nenormalūs, gal papirkti? gal prisitaikėliai iki nago juodymo? gal visiškia be charizmos? Ne! Tai žmonės, suprantantys, kad visuomenė keičiasi keičiantis KIEKVIENAM jos sraigteliui ir pradedantys nuo SAVĘS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą