Šio darbo principas - perskaityti straipsnius bei komentarus, atrinkti medžiagą, pačiam ją aprašyti (būtinai ranka) ir pristatyti. Mokiniai tampa tokiais mini aprašomo poeto estetikos žinovais (ar mokovais?), tada kiti su jais konsultuojasi - man patinka ir jiems:) Kai kurie vis dar skaito pristatytų poetų kūrybą, sako, kad įsimetė įprotis.
Beje, jie parengė nedidukus plakatus (A4) formato kaip paruoštuką kitiems, nes po pristatymo turėjome apsikeisti plakatais ir užsirašyti svarbiausias mintis. Tokia užduotis susijusi ir su atsakomybe, svarbu iš anksto pasakyti mokiniams, kad jūs esate atsakingi už tai, kokią medžiagą gaus kiti. Išties labai stengėsi. Dar svarbus niuansas - tikslingai diferencijuoti grupes. Svarbu, kad kiekvienoje grupėje būtų žmogus, kuris yra sąmoningesnis, labiau besigaudantis visame kame, gebantis pavadovauti procesui.
Tai čia tokia teorinė dalis, o praktinė - išsirinkti vieną eilėraštį ir jį išanalizuoti. Idealiu atveju jį dar ir išmokti.
Mokytojas, naudodamas tokį metodą tampa asistentu, pagalbininku. Jo užduotis - apgalvotai suorganizuoti užduotį ir konsultuoti. Reiktų nebijoti tokių užduočių, minimalaus chaoso, kuris kyla darbo įkarštyje. Kai atsiranda švarraštiniai variantai, chaosas išnyksta. Svarbu, kad ir pats mokytojas nepradėtų panikuoti, kad jie taip nedirba, kaip duodamas užduotį įsivaizdavo. Šalin lūkesčius ir pasitikėkite mokiniais! :)
Mokiniai mėgsta, kai jiems apie nežinomus dalykus pasakoja jų bendraklasiai, suvokia, kad medžiaga, su kuria padirbėjo, tapo jiems pakankamai aiški.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą